Ūla Šukytė
Mano keramikos kelionė prasidėjo, kai buvau maža, dar darželio laikais. Meilė moliui nuolatos buvo greta, per visus Nacionalinėje M. K Čiurlionio menų mokykloje praleistus metus. Mokykloje susidūriau su keramikos mokytoja, kuri atvėrė japonų keramikos pasaulį: estetiką ir filosofiją. Dar iki dabar japonų keramikos praktika stipriai veikia tai, kaip aš suprantu molį, kaip su juo dirbu ir kaip jį jaučiu.
Po menų mokyklos, kūrybinę kelionę tęsiau Vilniaus dailės akademijoje, skulptūros katedroje. Bakalauro studijų metu telkiau dėmesį į konceptualiąja kūrybos pusę, į skulptūros instaliavimą erdvėje, į santykį tarp estetikos ir etikos kūryboje. Akademijoje nutolau nuo keramikos, tačiau visa įgyta meno patirtis labai praturtino keramikos meno suvokimą ir jos praktikavimą.
Ketveri metai praleisti prie įvietintų instaliacijų atvedė mane į nedidelę Noe Kuremoto keramikos studiją Lietuvos miškuose. Meilė keramikai augo, meilė japonų keramikai augo, meilė ryšiui tarp molio ir gamtos augo. Jau baiginėjasi treti metai dirbant ir talkinant Noe. Daug iš jos išmokau, stipriai ji mane įkvėpė. Šiandien jaučiu norą dar giliau nerti į keramikos pasaulį. Siekiu atrasti keramikos pusę, kurioje susitiktų ir šoktų tradicinė, senoji keramikos praktika su konceptualia šiuolaikinio meno forma.
Keramikoje, kurią kuriu, nerasi blizgučių, formų stumiančių molio galimybių ribas, intensyvaus dekoro. Aš nesiekiu išrasti, ką nors „labai naują“. Aš telkiuosi į molio kelionę- nuo akmens iki puodelio. Molis iš esmės yra senas ir pavargęs akmuo, kuris aukštoje temperatūroje grįžta į savo pirmykštę formą. Laikas ir ugnis molį transformuoja. Šiam procesui vykstant, jie įspaudžia istorijos pėdsakus, kurie nugula ant keramikinės šukės paviršiaus. Aš noriu elgtis su moliu pagarbiai. Gerbti laiką, kuris sukūrė molį, gerbti ugnį, kuri sugrąžino molį į akmens formą, ir gerbti baigto keramikinio darbo gamtiškumą. Renkuosi žemiškas formas, žemiškas spalvas lyg grąžindama molio kūną ten, kur jis priklauso. Keramikos dėka, aš radau terpę, kurioje patiriu gamtą, su ja kalbu ir dirbu išvien.